Gerybiniai dariniai kepenyse

Atliekant greitą, nesudėtingą, informatyvų ir neskausmingą vidaus organų echoskopinį tyrimą, gydytojas tiria kepenis, tulžies pūslę, kasą, blužnį, inkstus, šlapimo pūslę, prostatą. Vienas didžiausių vidaus organų yra kepenys. Maždaug 30 proc. pacientų kepenyse nustatomi pakitimai – iš jų apie 60 proc. – gerybiniai pakitimai. Dažniausiai sutinkami – steatozė, cista, hemangioma, fokalinė nodulinė hiperplazija, adenoma.

Kepenų steatozė – kepenų suriebėjimas, kai kepenų ląstelėse kaupiasi riebalų ląstelės. Šią ligą dažnai lydi nutukimas ir metabolinis sindromas. Ji randama sergantiems cukriniu diabetu, turintiems didelį cholesterolio kiekį kraujyje, badaujantiems, vartojantiems toksiškai kepenis veikiančius vaistus arba vartojantiems daug alkoholio. Yra skiriamas medikamentinis gydymas, būtina koreguoti mitybą ir gyvenimo būdą bei stebėti – atlikti echoskopinį tyrimą kartą per 1-2 metus. Stebėti reikia, nes kepenų steatozė kartais gali tapti piktybine liga.

Kepenų cista – skysčio pripildyta pūslelė, kuri gali atsirasti dėl įvairių infekcinių ligų, hormoninių pokyčių ar genetinių ligų. Dažniausiai nustatoma moterims. Labai retai cista gali supiktybėti. Todėl svarbu profilaktiškai stebėti, ar keičiasi cistos dydis, ar keičiasi joje esantis skystis. Simptomai atsiranda tuomet, kai jos didesnės nei 4 cm.

Kepenų hemangioma – gerybinis navikas, sudarytas iš kraujagyslių, kuriuos turi apie 5 proc. gyventojų. Dažniausiai simptomų nesukelia, tačiau retais atvejais joms intensyviai augant, gali atsirasti pykinimas, spaudimo jausmas ir prireikti chirurginės intervencijos.

Kepenų fokalinė nodulinė hiperplazija – tai antras pagal dažnį kepenų darinys, atsirandantis dėl nenormalaus kepenų ląstelių augimo, turi polinkį didėti. Augimą arba neaugimą, netgi sumažėjimą įtakoja įvairūs žmogaus organizmo hormoniniai procesai. Todėl ir jį reikia stebėti – kasmet profilaktiškai atlikti ultragarsinį tyrimą. Dydžio pokyčiai gali įtakoti atsirandančius skausmus. Dažniausiai nustatomas 20-50 metų amžiaus žmonėms.

Kepenų adenoma – tai rečiausias (pasitaikantis 7-12 žmonių iš 100 000) nepiktybinis kepenų darinys, kurio atsiradimas glaudžiai susijęs su peroralinių kontraceptikų ir anabolinių steroidų vartojimu. Šis gerybinis darinys yra profilaktiškai stebimas ir nesiimama chirurginių intervencijų. Yra labai nedidelė šio auglio supiktybėjimo rizika.

Kepenyse esantys gerybiniai dariniai skausmo nesukelia ir dažniausiai žmogus nejaučia jokių simptomų. Tik kai darinys yra padidėjęs ir spaudžia kitus organus, trukdo jų veiklai, žmogus pradeda jausti nemalonų spaudimo jausmą, skausmą viršutinėje pilvo dalyje, pilvo pūtimą, pavalgius atsiranda pilnumo jausmas, pykinimas, kartais – vėmimas. Todėl kartais didelius darinius tenka net ir operuoti.

Tyrimo metu, pirmą kartą radus šiuos gerybinius darinius, žmonės labai išsigąsta. Paaiškiname, kad darinys tikrai nėra piktybiškas, kad reikia po metų ar dviejų atlikti profilaktinį tyrimą. Reikėtų gydytoju tikėti ir iš jo kabineto neišsinešti nerimo. Žmonės nugyvena dešimtmečius ir nei jų sveikata pablogėja, nei tie dariniai supiktybėja. Jei iš specifinių požymių matome, kad darinys gali būti piktybinis, pacientą siunčiame atlikti papildomus, detalesnius tyrimus (biopsija, kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansas). Kuo ankstyvesnėje stadijoje diagnozuosime, tuo paprastesnis, greitesnis bus gydymo procesas, didesni išgyvenamumo rezultatai. Žmonės po to gyvena kokybišką bei pilnavertį gyvenimą. Todėl reguliarus profilaktinis tikrinimasis gali labai padėti.