Išsėtinė sklerozė – lėtinė centrinės nervų sistemos liga


Prostatitas – prostatos liaukos ūmus arba lėtinis uždegimas. Prostata yra graikinio riešuto dydžio liauka (tūris – apie 15-25 ml.), esanti mažajame dubenyje, po gaktikauliu. Ši liauka gamina skystį, kuris atskiedžia spermatozoidus ir yra spermos sudėtinė dalis, kuri sušildo spermą ir spermatozoidams suteikia judrumo.
Prasidėjus liaukos uždegiminiams procesams, žmogus skundžiasi skausmu apatinėje pilvo dalyje, tarpvietėje, sėklidėse, o kartais skauda ir varpos galvutė. Gali jausti deginimą šlapinantis, nemalonius pojūčius mylintis arba orgazmo metu, gali padažnėti šlapinimasis dieną arba naktį. Šie ligos simptomai trukdo užsiimti kasdienine veikla, žmogus jaučiasi nelaimingas, blogėja psichinė sveikata. Kartais aktyvi veikla ar intensyvus darbas padeda pamiršti jaučiamus simptomus, bet liga progresuoja. Todėl svarbu kuo anksčiau pasikonsultuoti su gydytoju urologu.
Prostatito diagnozė nustatoma remiantis paciento jaučiamais simptomais ir atlikus klinikinį ištyrimą: apčiuopia prostatą per tiesąją žarną, padaro echoskopiją, laboratorinius tyrimus (prostatos sekreto mikroskopinį tyrimą, spermos pasėlio bei prostatos sekreto pasėlio tyrimus, šlapimo tyrimą, PSA). Pakartotinai PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas, padedantis įvertinti prostatito gydymo efektyvumą, gali būti atliekamas ir vėliau, bet ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo gydymo kurso pradžios. Kartais gali būti skiriama uroflometrija (šlapimo srovės tėkmės greičio matavimas) ir uretrocistoskopijos (šlapimo pūslės ir šlaplės apžiūra iš vidaus).
Prostatito gydymas susideda iš trijų dalių:
Kuo anksčiau pacientas kreipsis į gydytoją specialistą, tuo bus greitesnis jo pasveikimas. Kartais dėl įvairių gyvenimiškų situacijų žmogus negali ateiti pas urologą. Deja, užleistos ligos gydymas gali tęstis labai ilgai.